Rytų Azija - Lietuviškas forumas
annyeong!~^w^~
Patekai į pirmą Lietuvišką forumą, skirta diskusijoms apie Rytų Aziją ;D
Esu forumo narys? tai Prisijunk ;D Jeigu ne tai greičiau registruokis ;3
Dozo yorokoshiku onegaishimasu ^^

Rytų Azija - Lietuviškas forumas

,,Pavogęs iš kito žmogaus šypseną ir užsidėjęs ją sau ant veido netapsi laimingu žmogumi'' Tablo (Epik High)
 
rodiklisPortalasDUKRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Į Šiaurės Korėją savaitgalį įžengęs lietuvis pasakoja apie požeminius tunelius

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
real_asiaholic
Nihon-koku įkūrėja
Nihon-koku įkūrėja
avatar

Parašiau : 10167
Man : 20
Miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Į Šiaurės Korėją savaitgalį įžengęs lietuvis pasakoja apie požeminius tunelius   2013-04-16, 04:24


Pietų Korėjoje pagal mainų programą besimokantis Ignas Zimaitis savaitgalį lankėsi Korėjos demilitarizuotoje zonoje, kuri yra vienas labiausiai apsaugotų pasienio ruožų visame pasaulyje. 4 kilometrų pločio ir 248 kilometrų ilgio ruožas laikomas paskutiniu Šaltojo karo reliktu, kurio Šiaurėje patruliuoja šiaurės korėjiečiai, o pietuose – tarptautinės pajėgos bei pietų korėjiečiai.
Tačiau I. Zimaitis pasakoja, kad demilitarizuotoje zonoje turistai teoriškai gali patekti į Šiaurės Korėjos teritoriją: tai galima padaryti apsilankius bendro saugumo zonoje (angl. joint securiy area) esančiame skaisčiai mėlyname pastate, kuris 1953 m. pasirašius paliaubas buvo naudojamas abiejų Korėjų delegacijų susitikimams. Šis pastatas vadinamas Karinių paliaubų komiteto pastatu (angl. Military Armistice Commitee building).
„Konkrečiai mėlyname pastate galima pereiti į Šiaurės Korėją – tai vienintelė legali galimybė pereiti sieną iš Pietų Korėjos į Šiaurę. Tačiau iš pastato išeiti negalima. Bet teoriškai 2 minutes buvau Šiaurės Korėjoje“, - pasakoja I. Zimaitis.

Demilitarizuota zona – kaip gamtos rezervatas
Ajou universitete pagal mainų programą studijuojantis vaikinas pasakoja, jog pietų korėjiečiai demilitarizuotą zoną pristato ne kaip karinės technikos prikimštą pasienio ruožą, o kaip unikalią vietovę, kurioje klesti augalų ir gyvūnų įvairovė. Eiliniams gyventojams neprieinamame ruože nevykdoma jokia gamtą žalojanti veikla.
„Bendra tendencija ta, kad siekiama paversti šią zoną ne tokia baisia pasauliui vieta. Korėjiečiai pristato demilitarizuotą zoną kaip natūralios gamtos vietą. Ten tikrai yra aukšto lygio rezervatas, dar geriau už mūsų Čepkelių raistą – niekas negali įeiti. Mums rodė videovaizdus, kuriuose zona pozicionuojama kaip gamtos nepaliesta vieta, švari erdvė“, - pasakojo pašnekovas.
Oficialiuose tinklapiuose, reklamuojančiuose ekskursijas į demilitarizuotą zoną, nurodoma, jog pasienio ruožas tarp dviejų Korėjų saugomas karinių dalinių, jame įkurdinti sargybos postai, bunkeriai, dislokuoti tankai, raketos, esama užminuotų ruožų, tačiau lietuvis teigia, kad paprastiems turistams visa tai neatskleidžiama.
„Turbūt viskas labai sėkmingai paslėpta. Patys amerikiečiai kareiviai teigia, kad tai yra labiausiai militarizuota zona, bet viskas išslapstyta tikriausiai“, - teigė I. Zimaitis.
Pastatė nenaudojamą traukinių stotį
Jo teigimu, ekskursiją sudaro kelios pagrindinės dalys. Pirmiausia turistai nuvežami į nenaudojamą ir visiškai tuščią Dorasan traukinių stotį, kuri būtų funkcionali tik tuo atveju, jei abi Korėjos susivienytų.
„Hyundai“ kompanija 2002 m. ar truputį anksčiau inicijavo tokią valstybių suvienijimo kampaniją. Pietų Korėja taip pat siekia suvienyti pussiasalį, todėl prieš vienuoliką metų prie pat sienos buvo pastatyta Dorasan traukinių stotis. Įsivaizduokite, ji yra nenaudojama. Tai visiškai nauja, moderni stotis ir ją lanko tik turistai. Ji pastatyta praktiškai kaip simbolis“, - pasakojo Ignas.
Nuo šios stoties iki Pietų Korėjos sostinės Seulo yra 53 kilometrai, iki Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano – 250 kilometrų. Dorasan traukinių stotis įkurdinta dar nepatekus į demilitarizuotą zoną.
Vėliau turistai per karinį patikrinimo postą patenka į demilitarizuotą zoną. Ignas teigia, kad zoną saugantys tarptautinių pajėgų ir korėjiečių kariai su savimi nešiojasi mažo kalibro ginklus, nes galingesni ginklai draudžiami. Apie tai turistams pasakojo patys kariai, kurie šiuo metu prižiūri šio ruožo saugumą.
Pasak Igno, demilitarizuotą zoną iš Pietų Korėjos pusės juosia itin aukšta tvora su elektrine viela, tad patekti į ją eiliniams gyventojams neįmanoma.
Šiauriečiai iškasė tunelius
Vaikino pasakojimu, turistai vežami ir į trečiajį tunelį, kuris driekiasi po demilitarizuota zona tarp abiejų Korėjų. Trečiąjį tunelį nuo Seulo skiria tik 52 kilometrai, jį iškasė šiaurės korėjičiai, tikriausiai planuodami invaziją į pietus. Tunelis iškastas 73 metrų gylyje, jo ilgis apie 1,5 kilometro.
Tunelis atrastas 1978 m., skaičiuojama, kad puolimo atveju per valandą tokiu tuneliu gali pereiti apie 10 tūkst. karių. Pirmasis tunelis rastas 1974 m., antrasis – 1975 m.
„Manoma, kad tokių tunelių yra iki dvidešimt, daugelis jų gali būti netrasti“, - sakė I. Zimaitis.
Tunelis, anot Igno, yra apytiksliai 2 metų pločio ir 2 metrų aukščio, tačiau realiai lubos yra žemiau, nes būdamas 1,8 metro ūgio I. Zimaitis turėjo eiti palenkęs galvą.
„Kai atrado pirmuosius tunelius, šiauriečiai teigė, kad tai ne jų, esą kasė pietų korėjiečiai. Po to buvo dar juokingiau: nors pripažino iškasę šiuos tunelius, tačiau teigė, kad kasė juose anglį. Tačiau visi geologiniai tyrimai rodė, kad ten nėra jokios anglies“, - sakė I. Zimaitis.
Turistams prieinamas tik trečiasis tunelis, tačiau taškas, kuriame susieina abi Korėjos, užbarikaduotas. Teigiama, kad tunelyje įregtos specialios vandens pompos, kad brovimosi atveju visas tunelis būtų užtvindomas.
„Eidami tuo tuneliu mes priėjome tą susikirtimo tašką, iki sienos gal buvo like apie septyniasdešimt metrų“, - sakė I. Zimaitis.
Potiomkino kaimas, kuriame keliaaukščiai pastatai be perdangų?
Ignas taip pat pasakoja, kad demilitarizuotoje zonoje yra įsikūrę du kaimai: vienas Šiaurės Korėjos pusėje, kitas – Pietų Korėjoje. Šiaurės Korėjos kaimas vadinamas Kijong-dong, tačiau jis dažnai apibūdinamas kaip Potiomkino kaimas – šis apibūdinimas naudojamas įvardinti netikrą gyvenvietę.
„Šiaurės korėjiečių pusėje esantis kaimas vadinamas propagandiniu kaimu. Ten pristatyta pastatų, kurie, amerikiečių karių teigimu, yra tušti. Pavyzdžiui, kai jie naktį stebi judėjimą tame kaime, tai mato, tarkime, keturių aukštų pastatą, kuriame šviečia šviesa, bet viršutiniame aukšte šviesa ryškesnė nei žemesniuose. Tai reiškia, kad ten net nėra perdangų“, - pasakojo Ignas.
Karių pasakojimu, šiame kaime per garsiakalbius skleidžiama informacija, tačiau Pietų Korėjos pusėje ji girdisi tik esant geram ir tykiam orui.
„Nelabai įsivaizduoju, ką ten galima sakyti, bet tikriausiai kokia nors propagandinė informacija“, - svarstė vaikinas.
Ignas teigia, kad kaimas yra ir Pietų Korėjos pusėje – tai Panmunjomas. I. Zimaitis teigia, kad kaimas apgyvendintas, tačiau įvairiuose tinklapiuose rašoma, esą gyvenvietė ilgą laiką buvo apleista.
„Tas kaimas yra apgyvendintas, žmonės verčiasi ūkininkavimu: jie atleisti nuo mokesčių, nuo karinės tarnybos ir uždirba palyginus labai daug. Kiek pamenu, per metus uždirba apie 82 tūkst. dolerių. Gyventi ten apsimoka, bet tikriausiai rizikinga. Šiaip įdomu, mes matėme vieną žmogų laukuose, kuris kažką su traktoriuku darė, tai šalia jo stovėjo du amerikiečių kariai, kurie saugojo“, - pasakojo I. Zimaitis.
Šio kaimo gyventojai, pasak jo, gyvena nuolatinio komendanto valandos sąlygomis – iki tam tikros valandos privalo grįžti į namus, jų judėjimas ribotas.
Ignas teigia, kad abiejų Korėjų lenktyniavimas matomas net lyginant šiuos kaimus: pavyzdžiui, abiejuose kaimiuose stovi po didžiulę vėliavą – Pietų Korėjos pusėje stovi 60 metrų aukščio vėliava, o Šiaurės Korėjos – 160 metrų aukščio, mat šiauriečiai norėjo pralenkti pietiečius.
Kijong-dong kaimo vėliava yra aukščiausia pasaulyje.
„Kartais ta konkurencija net juokinga. Tarkime, bendro saugumo zonoje yra pastatai, kur gali susitikti šiaurės ir pietų korėjiečiai, abi pusės gali vesti ekskursijas. Iš abiejų pusių ten yra po kitą didžiulį pastatą. Šiaurės korėjiečiai pastatė pirmesni, pietų korėjiečiai kiek vėliau. Kadangi pietų korėjiečiai pastatė truputį aukštesnį, šiaurės korejiečiai atliko rekonstrukciją – pridėjo trečią aukštą, kad jis būtų didesnis nei pietų korėjiečių. Kartais tai atrodo kaip žaidimas“, - stebėjosi Ignas.
Šiaurės Korėjos pusėje esantį pastatą amerikiečių kariai vadina „beždžionių namu“, nes šiaurės korėjiečiai dažnai iš ten rodo įvairius gestus.

Galioja griežtas aprangos kodas
I. Zimaitis teigia, kad ruošdamasis vykti į demilitarizuotą zoną buvo perspėtas paisyti aprangos kodo – nors džinsai išvykai tiko, tačiau nebuvo galima avėti šlepečių ir dėvėti marškinėlių trumpomis rankovėmis. Turistams draudžiama mojuoti ar rodyti gestus Šiaurės Korėjos kareiviams.
„Mes juokavom, kad jeigu būtume mojavę, galbūt būtume įtraukti į kokius nors propagandinius filmus: esą užsieniečiai mojuoja, nori atvykit į Šiaurės Korėją“, - juokėsi Ignas.
Turistai buvo nuvežti ir į Odusano vienybės observatoriją, pastatytą 1992 m.
„Iš ten galima žiūronais apžvelgti visą teritoriją – Pietų ir Šiaurės Korėjos kaimus“, - sakė I. Zimaitis.
DELFI primena, kad Korėjos pusiasalis buvo padalintas 1945 m. komunistinei Sovietų Sąungai ir demokratinei JAV sutarus, kad nacių pusėje kovojusiai Japonijai priklausiusi teritorija turi tapti nepriklausoma. Tuo metu manyta, kad abi Korėjos galiausiai susivienys, bet 1950 m. prasidėjo Korėjos karas ilgainiui virtęs poziciniu, tad 1953 m. pasirašyta paliaubų sutartis.
info: delfi.lt

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 
Atgal į viršų Go down
 

Į Šiaurės Korėją savaitgalį įžengęs lietuvis pasakoja apie požeminius tunelius

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Rytų Azija - Lietuviškas forumas :: Japonija, P.Korėja, Kinija.. :: Korėja (한국)-